Ką reiškia atsakingas lošimas
Atsakingas lošimas prasideda nuo aiškaus supratimo, kad už statymą mokama kaip už pramogą, o ne investuojama siekiant uždirbti. Prieš pradedant svarbu nuspręsti, kokią pinigų sumą ir kiek laiko galima skirti nepažeidžiant kasdienių įsipareigojimų. Lošimo ribos veiksmingos tik tada, kai nustatomos iš anksto ir jų laikomasi net pasikeitus žaidimo rezultatui. Atskirai verta atpažinti norą atsilošti: didesni statymai ar ilgesnė sesija nepanaikina ankstesnio nuostolio. Šie principai padeda įvertinti lošimo įpročius ir išlaikyti sprendimų kontrolę.
Lošimas kaip išlaidos, ne pajamos
Kiekvieną statomą eurą vertinkite kaip išlaidą, panašią į bilietą į renginį ar mokestį už kitą pramogą. Sumokėjus už statymą, pinigai jau panaudoti; galimas laimėjimas nėra atlyginimas, palūkanos ar suplanuotos pajamos. Dėl to lošimo biudžeto nereikėtų įtraukti į mėnesio pajamų planą ar laikyti būdu apmokėti sąskaitas.
Lošimo žaidimų taisyklės paprastai suteikia pranašumą organizatoriui, todėl ilgalaikė laukiamoji grąža žaidėjui yra neigiama. Pavyzdžiui, Europos ruletėje yra 37 skyriai: skaičiai nuo 0 iki 36. Statant už vieną skaičių, laimėjimas išmokamas santykiu 35:1, tačiau dėl nulio ilgalaikis kazino pranašumas siekia 2,70 procento nuo statymų sumos. Tai nereiškia, kad kiekvienas žaidėjas praras lygiai 2,70 euro nuo kiekvienų 100 eurų: trumpalaikis rezultatas svyruoja, o procentas apibūdina vidutinį matematinį rezultatą daugybėje statymų.
Net jei vieną vakarą pavyksta laimėti, toks rezultatas nepakeičia žaidimo matematikos ir negarantuoja panašios baigties kitą kartą. Praktinė išvada paprasta: skirkite tik tokią sumą, kurios netektis nepaveiks būtinųjų išlaidų, ir nelaikykite statymo investicija į būsimą uždarbį.
Biudžetas ir laikas
Limitus nusistatykite prieš prisijungdami prie lošimo internetu ar pradėdami žaisti gyvai. Pirmiausia atskirkite būtinąsias mėnesio išlaidas, pavyzdžiui, būsto mokestį, maistą ir transportą, o pramogoms numatykite tik laisvų pinigų dalį.
- Mėnesio suma. Iš anksto nuspręskite didžiausią sumą, kurią per mėnesį galite išleisti pramogoms, ir jos nemažinkite iš santaupų ar pinigų sąskaitoms.
- Savaitės dalis. Padalykite mėnesio limitą į savaites; pavyzdžiui, iš 80 eurų mėnesio biudžeto vienai savaitei skirkite ne daugiau kaip 20 eurų.
- Dienos riba. Jei lošiate kelis kartus per savaitę, nustatykite dienos maksimumą, kad viena ilga sesija nesunaudotų viso savaitės biudžeto.
- Vienos sesijos suma. Prieš pradžią pasirinkite konkrečią sumą, pavyzdžiui, 10 eurų, ir baigę ją išleisti neįneškite papildomų pinigų.
- Sesijos trukmė. Nusistatykite laiką, pavyzdžiui, 30 minučių, ir laikmačiui suskambus išeikite iš žaidimo, užuot pratęsę sesiją dar vienam raundui.
- Pirmiausia – prioritetai. Biudžetą skaičiuokite tik apmokėję būtinąsias išlaidas ir numatę santaupas; neplanuokite lošti skolintais ar kredito pinigais.
Naudokite platformos pinigų ir laiko nustatymus, jei jie prieinami, arba atskirai užsirašykite limitus prieš sesiją. Pavyzdžiui, 20 eurų savaitės riba ir 30 minučių trukmė leidžia iš anksto apibrėžti ir išlaidas, ir laiką, o ne spręsti lošiant.
Limitai veikia tada, kai jų nekeičiate dėl laimėjimo, nuobodulio ar pralaimėjimo. Jei pasiekta bent viena nustatyta riba, tą sesiją užbaikite.
Pralaimėjimų atgavimo spąstai
Pralaimėjimų atgavimas – tai bandymas kompensuoti jau patirtą nuostolį didinant statymus arba ilgiau lošiant. DSM-5, Amerikos psichiatrų asociacijos 2013 m. diagnostikos vadove, pakartotinis grįžimas lošti po pralaimėjimo siekiant atsilošti nurodomas kaip vienas iš probleminio lošimo požymių.
- Po nesėkmingo statymo pasirenkate didesnę sumą, nes ankstesnį nuostolį norite susigrąžinti vienu laimėjimu.
- Keičiate įprastą statymo dydį, nors iš anksto nustatyta sesijos suma jau beveik išleista.
- Pratęsiate žaidimą ilgiau, nei planavote, nes tikitės, kad kitas raundas padengs pralaimėjimus.
- Įnešate papildomų pinigų po to, kai pasiekėte dienos ar savaitės biudžeto ribą.
- Po pralaimėjimo pereinate prie greitesnio žaidimo ar dažnesnių statymų, kad nuostolis būtų atgautas kuo greičiau.
- Lošiate dar vieną sesiją net ir tada, kai buvote nusprendę tą dieną žaidimą baigti.
Šis elgesys nepakeičia neigiamos laukiamosios vertės: pavyzdžiui, Europos ruletės ilgalaikis kazino pranašumas išlieka 2,70 procento, kad ir kokio dydžio būtų kitas statymas. Didesnė statoma suma reiškia didesnę galimą pinigų netektį, o ilgesnis žaidimas suteikia daugiau progų patirti statistiškai nepalankų rezultatą.
Nuostolis savaime nesukuria didesnės tikimybės laimėti kitame raunde. Todėl pasiekus iš anksto nustatytą pinigų ar laiko ribą sustokite, o ne keiskite ją mėgindami atsilošti.
Probleminio lošimo požymiai
Probleminis lošimas gali atsiskleisti per pasikartojančius elgesio pokyčius, finansinius sunkumus ir įtampą santykiuose. Vienas požymis pats savaime nepatvirtina sutrikimo, tačiau kelių pokyčių visuma gali rodyti, kad lošimas užima vis svarbesnę vietą kasdienybėje. Klinikinėje praktikoje vertinamas ne vien lošimo dažnis, bet ir jo poveikis žmogaus gyvenimui. Tarptautinės klasifikacijos pateikia kriterijus, pagal kuriuos specialistai apibrėžia lošimo sutrikimą.
Elgesio požymiai
Probleminio lošimo požymiai dažniausiai formuojasi palaipsniui: iš pradžių pakinta laikas ar išlaidos, vėliau lošimas ima veikti kasdienius įsipareigojimus. Atkreipti dėmesį galima į tokius pasikartojančius elgesio pokyčius:
- Lošiama ilgiau, nei buvo ketinta, o suplanuota sesijos trukmė nuolat pailgėja, nes sunku atsitraukti nuo žaidimo pradėjus lošti.
- Išleidžiama daugiau pinigų, nei numatyta, įskaitant lėšas, kurios buvo skirtos sąskaitoms, maistui ar kitoms kasdienėms išlaidoms.
- Lošimo įpročiai slepiami nuo šeimos ar draugų, o apie praleistą laiką ir išleistą sumą pateikiami netikslūs paaiškinimai.
- Skolinamasi iš artimųjų, naudojami kreditai ar parduodami daiktai, kad būtų galima tęsti lošimą arba padengti su juo susijusias išlaidas.
- Bandant sumažinti lošimą ar padaryti pertrauką atsiranda dirglumas, neramumas arba sunku susitelkti į įprastas veiklas.
- Pakartotiniai bandymai nustoti lošti ar sumažinti žaidimo dažnumą būna trumpalaikiai, o ankstesnis elgesys netrukus atsinaujina.
- Lošimas tampa įprastu laisvalaikio užsiėmimu net tada, kai trukdo miegui, darbui, mokslams ar iš anksto suplanuotiems susitikimams.
- Vis daugiau dėmesio skiriama galimybei lošti: tikrinami rezultatai, planuojamas kitas žaidimas ar atidėliojamos kitos veiklos.
Šie požymiai apibūdina elgesio pokyčius, o ne diagnozę. Svarbu pastebėti, ar jie kartojasi ir ar keičia įprastą žmogaus dienotvarkę.
Pasekmės asmeniui ir šeimai
Finansinės pasekmės gali apimti santaupų sumažėjimą, neapmokėtas sąskaitas, didėjančius įsipareigojimus ir skolas. Kai pinigai, skirti nuomai, paskoloms ar šeimos poreikiams, panaudojami lošimui, kasdienės išlaidos tampa sunkiau prognozuojamos. Dėl prarastų lėšų gali tekti atidėti planuotus pirkinius, o pakartotiniai pinigų prašymai artimiesiems mažina šeimos finansinį saugumą.
Psichologinė įtampa gali pasireikšti nuolatiniu nerimu dėl pinigų, gėda, kaltės jausmu ar nuotaikos svyravimais. Slėpimas ir bandymas paaiškinti neplanuotas išlaidas didina stresą, o dėmesys lošimui gali apsunkinti poilsį bei susikaupimą. Vien finansinių nuostolių dydis neparodo viso poveikio: svarbu ir tai, kaip ilgai žmogus patiria įtampą bei kiek kasdienės veiklos dėl jos sutrinka.
Santykiuose gali daugėti konfliktų dėl išlaidų, neįvykdytų pažadų ir informacijos slėpimo. Artimieji gali prarasti pasitikėjimą, jausti nusivylimą ar prisiimti papildomą atsakomybę už bendrus finansinius įsipareigojimus. Įtampa persikelia ir į darbą: rūpesčiai dėl skolų ar lošimo gali blaškyti, mažinti darbo našumą, lemti vėlavimą arba neatvykimą. Tokie padariniai paliečia ne tik lošiantį žmogų, bet ir kartu gyvenančius asmenis.
Lošimo pasekmės gali kauptis keliose srityse vienu metu: finansuose, emocinėje savijautoje, šeimos santykiuose ir darbe. Jų mastą lemia ne vien prarasta pinigų suma, bet ir tai, kiek kasdienio gyvenimo sričių paveikė pasikartojantis lošimas.
Diagnostiniai kriterijai
DSM-5, Amerikos psichiatrų asociacijos 2013 m. paskelbtame vadove, lošimo sutrikimą apibrėžia devyniais kriterijais. Jie vertinami per 12 mėnesių laikotarpį, o ne pagal vieną atskirą lošimo epizodą.
- Reikia lošti vis didesnėmis sumomis, kad būtų patiriamas norimas jaudulys; mėginant sumažinti lošimą gali atsirasti neramumas arba dirglumas.
- Pakartotinai nepavyksta kontroliuoti, sumažinti ar nutraukti lošimo; mintys apie ankstesnius žaidimus, kitą lošimą ar pinigų gavimą tam užima daug dėmesio.
- Lošiama patiriant nerimą, kaltę, bejėgiškumą ar prislėgtą nuotaiką; praradus pinigų grįžtama kitą kartą, siekiant juos atgauti.
- Lošimo mastas ar su juo susijusios aplinkybės slepiamos meluojant šeimos nariams, terapeutui ar kitiems žmonėms.
- Dėl lošimo kyla grėsmė svarbiems santykiams, darbui, išsilavinimui ar profesinėms galimybėms, o finansinėms problemoms spręsti pasikliaujama kitų pagalba.
DSM-5 nurodo, kad per tuos pačius 12 mėnesių pasireiškę keturi ar daugiau kriterijų atitinka lošimo sutrikimo diagnostinį slenkstį. Sunkumas klasifikuojamas pagal kriterijų skaičių: lengvas – 4–5, vidutinis – 6–7, sunkus – 8–9.
Kitą tarptautinę klasifikaciją, TLK-11, parengė Pasaulio sveikatos organizacija; ji įsigaliojo 2022 m. Joje lošimo sutrikimas taip pat nurodomas kaip sutrikimas, susijęs su priklausomybę sukeliančiu elgesiu. Šios klasifikacijos padeda specialistams vartoti bendrus diagnostinius apibrėžimus.
Apsaugos priemonės Lietuvoje
Lietuvoje veikia kelios lošimo apsaugos priemonės, skirtos riboti prieigą ir suteikti žaidėjui daugiau kontrolės. Nuotolinių lošimų paskyrose galima nustatyti skirtingus laiko ir pinigų limitus, o jų pakeitimams taikomas laukimo laikotarpis. Savęs apribojimo registras apima tiek lošimus fizinėse vietose, tiek nuotolines paslaugas. Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. minimali amžiaus riba visiems azartiniams lošimams Lietuvoje yra 21 metai. Šios priemonės palaiko atsakingą lošimą, tačiau nepakeičia savikontrolės ar profesionalios pagalbos, kai jos prireikia.
Limitai ir 48 valandų pertrauka
Nuotolinių lošimų paskyroje žaidėjas gali nustatyti pinigų limitus dienai, savaitei ir mėnesiui, taip pat apriboti vieno prisijungimo trukmę. Tai skirtingi nustatymai: pinigų riba apibrėžia pasirinktą laikotarpį, o sesijos laiko limitas padeda apriboti nepertraukiamą žaidimą. Konkretūs nustatymo veiksmai ir siūlomi pasirinkimai priklauso nuo lošimo įmonės sistemos. Nustatytos lošimo ribos veikia kaip iš anksto pasirinkti apribojimai, o ne kaip garantija, kad žaidėjas nepatirs finansinių nuostolių.
| Priemonė | Laikotarpis arba trukmė | Poveikis |
|---|---|---|
| Dienos pinigų limitas | Viena diena | Apriboja paskyroje nustatytą pinigų sumą per parą. |
| Savaitės pinigų limitas | Viena savaitė | Nustato bendrą pasirinktos savaitės pinigų ribą. |
| Mėnesio pinigų limitas | Vienas mėnuo | Nustato bendrą pasirinkto mėnesio pinigų ribą. |
| Sesijos laiko limitas | Vienas prisijungimas | Riboja vienos žaidimo sesijos trukmę; tai nėra dienos ar mėnesio pinigų riba. |
| Limitų didinimas | Ne iš karto; taikomas laukimo laikotarpis | Padidina apribojimą tik pasibaigus laukimo laikui, todėl pakeitimas neįsigalioja nedelsiant. |
| Rizikos atveju taikoma pertrauka | 48 valandos | Aukštos rizikos žaidėjui prieiga prie lošimo sustabdoma nurodytam laikui. |
Mažesnio limito nustatymas ir jo didinimas nėra vienodo poveikio veiksmai: padidinta riba neįsigalioja iškart, todėl žaidėjas turi laiko apsvarstyti pakeitimą. Tiksli prašymo pateikimo tvarka ir sąlygos gali skirtis pagal operatoriaus naudojamą paskyros sistemą. Prieš patvirtinant pakeitimą verta patikrinti, ar prašoma keisti dienos, savaitės, mėnesio sumą, ar sesijos laiką. 48 valandų pertrauka yra atskiras sustabdymo mechanizmas, o ne dar vienas pinigų limitas. Kai žaidėjas įvertinamas kaip keliantis aukštą riziką, jo galimybė lošti sustabdoma 48 valandoms. Per šį laiką negalima tęsti žaidimo nuotolinėje paskyroje, kuriai taikomas sustabdymas. Ši priemonė skiriasi nuo savanoriškai pasirinkto sesijos laiko: sesijos limitas riboja prisijungimo trukmę, o pertrauka reiškia laikiną prieigos sustabdymą.
Savęs apribojimas registre
Lietuvoje savęs apribojimo registras veikia nuo 2017 m. gegužės 1 d. Jame įregistruotas asmuo apriboja savo galimybę dalyvauti azartiniuose lošimuose, todėl lošimo įmonės turi patikrinti, ar klientui leidžiama naudotis jų paslaugomis. Registro aprėptis apima lošimus fizinėse vietose ir nuotolinius lošimus. Tai reiškia, kad apribojimas skirtas ne vien internetinei paskyrai ar vienai konkrečiai lošimo vietai. Savęs apribojimas yra paties asmens pasirinktas prevencinis veiksmas: asmuo pateikia prašymą būti įtrauktas į registrą, o jo įtraukimas riboja galimybę lošti įstatymo nustatyta tvarka. Prieš pateikiant prašymą svarbu perskaityti oficialiai nurodytas pasirinkimo sąlygas ir jų trukmę, nes registro apribojimas nėra tas pats, kas laikinas paskyros uždarymas vienoje bendrovėje. Jis taikomas platesnei lošimo aplinkai ir siejamas su asmens tapatybės patikra. Registras gali padėti žmogui, kuris nusprendė nutraukti dalyvavimą lošimuose, sumažinti galimybę spontaniškai pradėti žaisti tiek lošimo vietoje, tiek nuotoliniu būdu. Vis dėlto tai yra prevencinė priemonė, o ne gydymo ar savikontrolės pakaitalas. Jei apribojimo nepakanka arba kyla sunkumų jo laikantis, verta kreiptis į priklausomybių srities specialistą. Registro paskirtis – apriboti prieigą, o ne įvertinti žmogaus būklę ar išspręsti visas su lošimu susijusias problemas.
Amžiaus riba 21 metai
Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. minimali amžiaus riba visiems azartiniams lošimams Lietuvoje yra 21 metai. Šis pakeitimas nustatytas Įstatymu Nr. XIV-3080, kurį Seimas priėmė 2024 m. lapkričio 7 d. Iki pakeitimo skirtingoms lošimų rūšims buvo taikomos nevienodos amžiaus ribos, todėl jauno suaugusiojo galimybė dalyvauti priklausė nuo lošimo rūšies. Įsigaliojus naujai nuostatai, 18–20 metų asmenys nebegali dalyvauti azartiniuose lošimuose, net jei anksčiau konkrečiai lošimo rūšiai buvo taikyta žemesnė riba. Lošimo įmonės privalo tikrinti kliento amžių ir neleisti jaunesniems nei 21 metų asmenims dalyvauti lošimuose. Reikalavimas apima tiek fizines lošimo vietas, tiek nuotolines paslaugas, todėl vien paskyros turėjimas ar ankstesnė registracija teisės lošti nesuteikia. Amžiaus riba yra įstatyminė prieigos sąlyga, o ne paskyros nustatymas, kurį klientas gali keisti. Jaunesniam asmeniui pasiekus 21 metų, galimybė dalyvauti priklauso nuo amžiaus patikros ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Kur ieškoti pagalbos
Kai lošimas kelia rūpesčių, pagalbos galima kreiptis į šeimos gydytoją arba priklausomybių specialistą – nereikia laukti, kol sunkumai taps nepakeliami. Pokalbis su artimuoju gali padėti aiškiau įvardyti, kas vyksta, tačiau jis nepakeičia profesionalaus įvertinimo. Lietuvoje savęs apribojimo registras gali padėti sumažinti galimybę lošti, bet nėra gydymo būdas. Pagalbos paiešką galima pradėti nuo vieno konkretaus veiksmo: užsiregistruoti konsultacijai arba paprašyti patikimo žmogaus palydėti. Svarbu rinktis tokį žingsnį, kurį pavyks atlikti artimiausiu metu.
Šeimos gydytojas ir priklausomybių specialistai
Į šeimos gydytoją verta kreiptis vos pastebėjus, kad lošimas pradeda trikdyti kasdienybę arba nepavyksta jo sustabdyti savo jėgomis. Nereikia laukti oficialios diagnozės ar didelės finansinės krizės. Per konsultaciją galima aptarti, kaip lošimas veikia savijautą ir kasdienį funkcionavimą, o gydytojas padės įvertinti situaciją ir parinkti tolesnį pagalbos kelią. Jei lengviau pradėti, vizito pradžioje pakanka pasakyti: „Nerimauju dėl savo lošimo ir noriu pasitarti.“
Priklausomybių specialistas gali išsamiau įvertinti lošimo elgesio problemą ir kartu su žmogumi sudaryti individualų pagalbos planą. Konsultacijose aptariami lošimo epizodai, juos sužadinančios situacijos, mėginimai mažinti lošimą ir kiti sunkumai, kuriems reikia dėmesio. Atviras, konkretus pasakojimas padeda specialistui suprasti, kokios pagalbos reikia; nereikia iš anksto pasiruošti „teisingų“ atsakymų ar įrodyti, kad problema pakankamai rimta.
Kognityvinė elgesio terapija yra dažniausiai taikoma psichologinė gydymo forma esant lošimo priklausomybei. Jos metu žmogus mokosi atpažinti su lošimu susijusias mintis ir situacijas, kurios skatina lošti, bei išbandyti kitokius reagavimo būdus. Darbas gali apimti atkryčio rizikos atpažinimą ir veiksmų planavimą, tačiau konkreti eiga priklauso nuo individualių poreikių bei specialisto įvertinimo.
Gydymo rezultatai skiriasi: vieniems pokyčiai pasiekiami greičiau, kitiems prireikia daugiau laiko ar kitokio pagalbos derinio. Nė viena terapija negarantuoja konkretaus rezultato, todėl svarbu su specialistu reguliariai įvertinti, ar pasirinktas planas padeda, ir jį koreguoti, jei reikia. Kreiptis pagalbos verta ir tada, kai abejojate, ar jau reikalingas gydymas: pirmoji konsultacija gali padėti apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.
Artimieji ir pokalbis
Artimasis gali pradėti pokalbį ramioje, privačioje vietoje, kai nė vienas nėra įsitraukęs į ginčą ar skubų reikalą. Kalbėkite apie konkrečius pastebėjimus ir savo rūpestį, o ne apie žmogaus charakterį. Pavyzdžiui: „Pastebiu, kad pastaruoju metu lošimas tau kelia įtampą. Man rūpi, kaip jautiesi. Ar galime pasikalbėti, kokios pagalbos norėtum?“ Toks pradžios būdas palieka erdvės atsakyti ir neprimeta diagnozės.
Venkite kaltinimų, grasinimų ir bandymo įrodyti, kad žmogus „tiesiog turi liautis“. Jei pokalbis tampa įtemptas, galima padaryti pertrauką ir susitarti grįžti prie jo vėliau, pavyzdžiui, kitą dieną. Klausykitės nepertraukdami ir klauskite, koks būtų vienas įmanomas artimiausias žingsnis. Užuot siūlę išspręsti viską iš karto, pasiūlykite kartu užsiregistruoti konsultacijai arba palydėti į ją.
Parama nereiškia, kad artimasis turi prisiimti kito žmogaus finansinius įsipareigojimus ar slėpti lošimo pasekmes. Ribas galima nusakyti aiškiai: „Galiu padėti ieškoti specialistų, bet pinigų lošimui neskolinsiu“ arba „Apie tai pasikalbėsiu, kai galėsime kalbėti pagarbiai.“ Susitarimus sakykite konkrečiai ir laikykitės jų nuosekliai; neaiškios grėsmės paprastai nepadeda kurti pasitikėjimo.
Jeigu kyla baimė dėl agresijos ar pokalbis gali tapti nesaugus, nesikalbėkite uždaroje vietoje vienumoje. Pasirinkite saugią aplinką arba pasirūpinkite, kad šalia būtų patikimas žmogus. Artimojo palaikymas gali sumažinti izoliaciją ir palengvinti pirmą žingsnį, tačiau jis neturi pakeisti profesionalios pagalbos ar tapti vienintele atrama.
Kaip nepalikti problemos vienam
Pagalbos paiešką lengviau pradėti suskaidžius ją į konkrečius veiksmus. Pirmiausia pasirinkite, su kuo susisieksite: šeimos gydytoju arba priklausomybių specialistu. Registruojantis galima trumpai pasakyti, kad norite pasitarti dėl lošimo ir jo poveikio savo gyvenimui. Jei skambinti ar rašyti sunku, paprašykite patikimo žmogaus pabūti šalia, kol susitarsite dėl konsultacijos.
Prieš susitikimą užsirašykite klausimus, kuriuos norite aptarti, ir kelis pavyzdžius, dėl ko kreipiatės. Nereikia parengti išsamios ataskaitos: užtenka pasižymėti tai, ką sunku prisiminti susijaudinus, pavyzdžiui, kokios pagalbos tikitės ir kas trukdo jos ieškoti. Po konsultacijos susitarkite dėl vieno kito žingsnio ir datos, kada jį atliksite. Toks planas padeda išlaikyti ryšį su pagalba, o ne apsiriboti vienu pokalbiu.
Lietuvoje galima pateikti prašymą įtraukti save į lošimų savęs apribojimo registrą. Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) nurodo, kad registras yra prevencinė priemonė, o ne gydymas; pati LPT nėra gydymo įstaiga. Todėl registrą galima naudoti kaip praktinę lošimo prevencijos priemonę kartu su kreipimusi į sveikatos priežiūros ar priklausomybių srities specialistą, o ne vietoj tokios pagalbos.
Jeigu pirmasis žingsnis nepavyko, pavyzdžiui, nepavyko susisiekti ar nepasirodėte konsultacijoje, pasirinkite kitą datą ir paprašykite artimojo priminti arba palydėti. Vienas atidėtas susitikimas nereiškia, kad pagalbos kelias uždarytas. Svarbiausia turėti konkretų kitą veiksmą ir žmogų, kuriam galite pasakyti, kaip sekasi jį atlikti.
Dažniausi klausimai apie atsakingą lošimą
Kai lošimas ima kelti sunkumų kasdienybėje, svarbu įvertinti jo poveikį sprendimams, santykiams ir savijautai.
Kaip suprasti, kad lošimas tapo problema?
Lošimas gali tapti problema, kai darosi sunku sustoti, mintys apie žaidimą ima užimti daug laiko arba jis trukdo darbui, mokslams ir santykiams. Svarbu atkreipti dėmesį, jei žmogus slepia lošimą, jaučia stiprų nerimą negalėdamas žaisti ar pastebi, kad elgesys keičiasi nepaisant neigiamų padarinių. Šie požymiai savaime nenustato diagnozės, todėl dėl įvertinimo verta kreiptis į šeimos gydytoją arba priklausomybių specialistą.
Ar galima savarankiškai užblokuoti galimybę lošti?
Taip, galimybę lošti galima apriboti pasinaudojus savęs apribojimo registru, o lošimo paskyrose taip pat galima nustatyti paties žaidėjo pasirenkamus limitus. Tai priemonės, kuriomis žmogus gali įgyvendinti savo sprendimą atsitraukti nuo lošimo internetu. Savęs apribojimo registras ir jo taikymo tvarka aprašyti atskirame puslapyje, todėl čia papildomų registracijos detalių nepateikiama.
Kaip padėti artimajam, kuris per daug loš?
Pradėkite ramų pokalbį konkrečiai įvardydami, kokį lošimo poveikį pastebite, pavyzdžiui, pasikeitusią savijautą ar įtampą santykiuose. Kalbėkite be kaltinimų ir išklausykite, o ne bandykite priversti žmogų iškart prisipažinti ar pažadėti, kad daugiau nežais. Paskatinkite jį pasitarti su šeimos gydytoju arba priklausomybių specialistu, o kilus tiesioginiam pavojui pirmiausia pasirūpinkite savo ir kitų šeimos narių saugumu.
Ar priklausomybė nuo lošimų gydoma?
Taip, lošimo priklausomybė gydoma, o pagalba gali apimti psichologinį konsultavimą ir kognityvinę elgesio terapiją. Terapijoje žmogus mokosi atpažinti lošimą skatinančias mintis ir situacijas bei ugdyti kitokius reagavimo būdus. Gydymo eiga ir rezultatai skiriasi, todėl tinkamą pagalbos planą geriausia aptarti su šeimos gydytoju arba priklausomybių specialistu; prireikus jis gali nukreipti į atitinkamas paslaugas.