Teisinis pagrindas ir priežiūros institucija
Lošimų reguliavimas Lietuvoje apima teisės aktus, institucijų vykdomą priežiūrą ir organizatoriams nustatytas mokestines taisykles. Šios sritys apibrėžia, kaip reglamentuojamas lošimų ir loterijų organizavimas bei kontroliuojama lošimų rinkos veikla. Lošimų žinynas yra nepriklausomas informacinis vadovas, o ne lošimų organizatorius ar tarpininkas. Jis taip pat nėra buvęs šio domeno savininkas.
Azartinių lošimų įstatymas ir Loterijų įstatymas
Azartinių lošimų įstatymas Nr. IX-325 priimtas 2001 m. gegužės 17 d., o įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Jo paskirtis – reglamentuoti azartinių lošimų ir lošimo automatų organizavimą. Šis teisės aktas sudaro pagrindą teisės normoms, taikomoms lošimų organizavimo veiklai Lietuvoje.
Loterijų įstatymas yra atskiras lošimų srities teisinio reglamentavimo elementas, skirtas loterijų veiklai. Loterijoms taikomos nuostatos nėra tapatinamos su azartinių lošimų organizavimo taisyklėmis, o jų mokestinis reglamentavimas nustatomas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatyme.
Faktiškai lošimų ir loterijų veiklą apibrėžia atskiri teisės aktai, o azartinių lošimų įstatymo paskirtis tiesiogiai apima azartinius lošimus ir lošimo automatus.
Lošimų priežiūros tarnyba
Lietuvos lošimų priežiūros institucijos pavadinimas keitėsi: Valstybinė lošimų priežiūros komisija veikė nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. Nuo 2012 m. kovo 1 d. priežiūrą vykdo Lošimų priežiūros tarnyba (LPT), veikianti prie Finansų ministerijos.
LPT vykdo lošimų sektoriaus priežiūrą ir kontroliuoja, kaip organizatoriai laikosi lošimų veiklą reglamentuojančių reikalavimų. Jos veikla apima organizatorių veiklos stebėjimą, taikomų teisės normų laikymosi kontrolę ir su lošimų organizavimu susijusių leidimų bei licencijų administravimą.
Priežiūros institucijos funkcijos apima ir lošimų rinkos stebėjimą, kad būtų galima vertinti, ar organizuojama veikla atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą. LPT statusas prie Finansų ministerijos apibrėžia jos vietą valstybės institucijų sistemoje, o kasdienė veikla orientuota į lošimų sektoriaus priežiūrą.
Mokesčiai lošimų organizatoriams
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymas nustato organizatoriams taikomą mokestinę tvarką. Lošimų mokestis apskaičiuojamas pagal bendrąsias lošimų pajamas arba loterijų bilietų nominaliąją vertę, atsižvelgiant į veiklos rūšį.
- Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymas nustato organizatoriams taikomą mokestinę tvarką; nuo 2025 m. sausio 1 d. lošimų mokestis siekia 22 procentus bendrųjų lošimų pajamų.
- Bendrosios lošimų pajamos, žymimos GGR, yra skirtumas tarp iš lošėjų gautų statymų ir jiems išmokėtų laimėjimų; ši suma sudaro lošimų mokesčio bazę.
- Loterijoms taikomas 18 procentų tarifas, skaičiuojamas nuo loterijos bilietų nominaliosios vertės, o ne nuo bendrųjų lošimų pajamų, pagal atskirą mokestinę bazę.
- Iki 2025 m. sausio 1 d. bendrosioms lošimų pajamoms taikytas 20 procentų tarifas; nuo tos datos pradėtas taikyti 22 procentų tarifas.
Taigi, pagal Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą lošimų mokestis siejamas su GGR, o loterijų mokestis – su bilietų nominaliąja verte.
Licencijos, leidimai ir organizatoriai
Lošimų reguliavimas Lietuvoje nustato, kokiomis sąlygomis bendrovė gali organizuoti azartinius lošimus ir kokių dokumentų tam reikia. Licencijos lošimams siejamos su konkrečiomis veiklos rūšimis, o kai kurios veiklos vykdomos tik tam skirtose vietose. Nuotolinėms paslaugoms taikomas atskiras reikalavimas dėl interneto svetainės. Šie skirtumai padeda atskirti sausumos lošimų organizavimą nuo pasiūlymų internetu.
Licencija ir leidimas
Licencija suteikia teisę organizuoti joje nurodytos rūšies azartinius lošimus Lietuvoje. Leidimas yra atskiras dokumentas, susijęs su konkrečiu veiklos būdu; nuotolinių lošimų organizatoriui reikia Lošimų priežiūros tarnybos leidimo lošimams interneto svetainėje.
Prieš pradėdama veiklą bendrovė turi įvertinti, kurios licencijos ir leidimai reikalingi jos pasirinktam modeliui. Dėl licencijos ir leidimo kreipiamasi į Lošimų priežiūros tarnybą (LPT), o dokumentai vertinami pagal taikomus teisės aktus.
- Licencija apibrėžia, kokios rūšies lošimus bendrovė turi teisę organizuoti, pavyzdžiui, lažybas ar lošimus lošimo automatais.
- Leidimas interneto svetainei reikalingas papildomai, kai licencijuotas organizatorius ketina teikti nuotolinių lošimų paslaugas pasirinktoje svetainėje.
- Paraiška teikiama LPT; joje ir pridedamuose dokumentuose turi būti pateikta informacija, reikalinga numatomai veiklai bei jos sąlygoms įvertinti.
- Organizavimo vieta ir veiklos rūšis lemia, kokių dokumentų reikia; vienos rūšies licencija savaime neapima kitų lošimų organizavimo.
- Užsienio valstybės išduota licencija Lietuvos rinkai nesuteikia teisės siūlyti lošimų Lietuvos žaidėjams be Lietuvoje reikalaujamų dokumentų.
Praktikoje pirmiausia nustatoma planuojama lošimų rūšis, o tada tikrinama, ar jai reikia licencijos, leidimo svetainei, ar abiejų dokumentų. Tokia tvarka taikoma ir vertinant užsienyje registruotos bendrovės planus veikti Lietuvos rinkoje.
Sausumos lošimų rūšys
Sausumos lošimai organizuojami pagal licencijoje nurodytą rūšį ir tam skirtose vietose. Pagrindinės rūšys bei jų organizavimo vietos pateiktos lentelėje.
| Rūšis | Kas leidžiama | Kur |
|---|---|---|
| Kazino | Stalo lošimai ir A kategorijos automatai | Kazino |
| Lošimo automatų salonai | B kategorijos automatų lošimai | Lošimo automatų salonai |
| Bingo | Bingo lošimo organizavimas | Bingo salonai |
| Totalizatorius | Lošimas, kai laimėjimai priklauso nuo dalyvių įmokų ir rezultatų | Totalizatoriaus punktai |
| Lažybos | Lažybų priėmimas dėl įvykių rezultatų | Lažybų punktai |
Automatai skirstomi į A ir B kategorijas nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. A kategorijos automatuose laimėjimai neribojami, o žaisti jais leidžiama tik kazino; B kategorijos automatuose laimėjimai riboti, jie skirti lošimo automatų salonams.
Nuotolinių lošimų licencija
Nuotoliniai lošimai Lietuvoje licencijuojami nuo 2016 m. sausio 1 d. Juos organizuojanti bendrovė privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą atitinkamą lošimų organizavimo licenciją. Vien registruotos įmonės ar kitos valstybės leidimo tam nepakanka.
Be licencijos organizatoriui būtinas LPT leidimas lošimams konkrečioje interneto svetainėje. Taigi licencija suteikia teisę vykdyti atitinkamą lošimų veiklą, o leidimas susieja nuotolinių lošimų organizavimą su svetaine, per kurią paslauga teikiama. Bendrovė, planuojanti pradėti veiklą internetu, turi pasirūpinti abiem dokumentais prieš siūlydama lošimus Lietuvos žaidėjams.
Paraiškos nagrinėjamos pagal Lietuvos teisės aktus, o LPT vertina, ar organizatorius ir jo numatoma veikla atitinka nustatytus reikalavimus. Leidimas nėra bendras visoms bendrovės valdomoms svetainėms: svarbu turėti LPT išduotą leidimą tai svetainei, kurioje organizuojami nuotoliniai lošimai.
Užsienio licencija, net jei ji galioja ją išdavusioje valstybėje, savaime nesuteikia teisės siūlyti lošimų Lietuvos žaidėjams. Lietuvos rinkai taikomas nacionalinis licencijavimo ir svetainės leidimo reikalavimas, todėl užsienio dokumentai nepakeičia Lietuvoje reikalingų dokumentų.
Kaip rinka kontroliuojama
Lošimų rinkos priežiūra Lietuvoje apima reklamos ribojimus, organizatoriams taikomas baudas ir priemones, mažinančias nelicencijuotų nuotolinių paslaugų prieinamumą. Kontrolės taisyklės keitėsi etapais: paskatos uždraustos 2021 m., o reklamos ribojimai įsigalioja palaipsniui nuo 2025 m. liepos 1 d. Atskirai nuo reklamos priežiūros veikia nuotolinių organizatorių sąrašo ir mokėjimų kontrolės priemonės. Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. baudų dydžiai siejami su ankstesnių metų pajamomis, o ne vien fiksuotomis sumomis. Šios priemonės nustato, kaip valstybė stebi lošimų veiklą ir reaguoja į teisės aktų pažeidimus.
Reklamos ir akcijų apribojimai
Reklamos ir lošėjams skirtų paskatų kontrolė sugriežtinta keliais etapais. Pagrindinės datos rodo, kada įsigaliojo paskatų draudimas ir kada pradedami taikyti reklamos ribojimai.
- 2021 m. gegužę patvirtintas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimas, kuriuo numatytas draudimas lošėjams siūlyti premijas ir kitas paskatas.
- Nuo 2021 m. liepos 1 d. draudžiamos premijos, nemokami statymai, nemokami sukimai ir panašios paskatos, skatinančios pradėti ar tęsti lošimą.
- Nuo 2025 m. sausio LPT stiprina nuotolinių lošimų priežiūrą ir taiko įstatyme numatytas priemones, įskaitant neteisėtų paslaugų kontrolę.
- Nuo 2025 m. liepos 1 d. pradedamas pirmasis reklamos ribojimų etapas; LPT prižiūri, kaip organizatoriai laikosi naujų reklamos reikalavimų.
- Nuo 2028 m. numatytas visiškas lošimų reklamos draudimas, kuriuo siekiama panaikinti komercinį lošimų paslaugų viešinimą.
2021 m. draudimas taikomas ne vien piniginėms premijoms: nemokamas statymas ar sukimai taip pat laikomi paskata. Šia priemone siekiama neleisti reklaminėmis naudomis pritraukti žaidėjų ar skatinti juos atlikti papildomus statymus.
2025 m. liepos 1 d. prasidėjęs pirmasis etapas ir 2028 m. numatytas visiškas draudimas yra skirtingos datos, todėl reklamos reikalavimai griežtinami palaipsniui. LPT vykdoma priežiūra padeda nustatyti, ar organizatorių reklaminė veikla atitinka tuo metu galiojančius reikalavimus.
Baudos organizatoriams
Organizatoriams taikomos baudos pakeistos nuo fiksuotų ribų prie dydžių, apskaičiuojamų pagal praėjusių metų pajamas. Naujoji tvarka įsigaliojo 2025 m. lapkričio 1 d., todėl pažeidimo vertinimui svarbi ne tik jo rūšis, bet ir tai, ar jis kartojamas.
Iki 2025 m. lapkričio 1 d. įstatyme buvo nustatytos fiksuotos baudų ribos: už įprastą pažeidimą bauda galėjo siekti iki 25 000 eurų, o už pakartotinį – iki 50 000 eurų. Tokia sistema nurodė didžiausią galimą sumą, tačiau nebuvo tiesiogiai susieta su konkretaus organizatoriaus pajamomis.
Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. įprastas pažeidimas baudžiamas 3–5 proc. praėjusių metų pajamų dydžio bauda. Už pakartotinį pažeidimą numatyta 8–10 proc. praėjusių metų pajamų bauda. Taigi pakartotinio pažeidimo procentinė riba yra didesnė, o apskaičiavimo pagrindas – ankstesnių metų pajamos.
Šis modelis susieja finansinę sankciją su organizatoriaus veiklos mastu: vienoda procentinė dalis skirtingas pajamas gaunantiems subjektams reiškia skirtingas sumas. Pakartotinio pažeidimo atveju didesnis procentinis intervalas atspindi griežtesnę atsakomybę už taisyklių nesilaikymą pakartotinai. LPT ir kitos kompetentingos institucijos vertina pažeidimo aplinkybes pagal taikomus teisės aktus, o baudos skyrimas yra viena iš lošimų kontrolės priemonių.
Pasikeitusi sistema taip pat leidžia baudą apskaičiuoti pagal nustatytą pajamų bazę, o ne remtis vien bendra fiksuota suma. Vertinant konkrečią sankciją, svarbu atskirti įprastą pažeidimą nuo pakartotinio ir taikyti tą laikotarpį reglamentuojančias taisykles.
Neteisėtų svetainių ir mokėjimų blokavimas
Nuo 2025 m. sausio Lošimų priežiūros tarnyba skelbia nuotolinių lošimų organizatorių sąrašą. Jis padeda nustatyti, kurie organizatoriai turi teisę teikti nuotolinių lošimų paslaugas Lietuvoje, ir atpažinti nelicencijuotą veiklą. Sąrašo paskelbimas yra viena iš priemonių, kuriomis stiprinama nuotolinių lošimų rinkos kontrolė.
LPT gali nurodyti mokėjimo paslaugų teikėjams nutraukti mokėjimus nelicencijuotiems organizatoriams. Gavę tokį nurodymą, mokėjimo paslaugų teikėjai privalo jį įvykdyti per 24 valandas. Šis terminas nustato konkrečią reakcijos trukmę ir nepalieka galimybės nurodymą vykdyti neribotą laiką.
Mokėjimo paslaugų teikėjui nevykdant LPT nurodymo, gali būti skiriama nuo 1 800 iki 3 800 eurų bauda. Atsakomybė taikoma už pareigos sustabdyti mokėjimus nesilaikymą, o ne vien už tai, kad paslauga techniškai pasiekiama internete. Mokėjimų kontrolė nukreipta į finansinius pervedimus, susijusius su nelicencijuota lošimų veikla.
Svetainės įtraukimas į nelicencijuotų organizatorių kontrolės lauką ir mokėjimų nutraukimas yra susijusios, bet skirtingos priemonės. Sąrašas padeda identifikuoti organizatorių, o nurodymas mokėjimo paslaugų teikėjui riboja galimybę pervesti jam lėšas. Tokiu būdu mažinamos nelicencijuotos veiklos finansavimo galimybės, nors mokėjimų sustabdymas savaime nereiškia, kad interneto svetainė techniškai tampa nepasiekiama.
Šios priemonės remiasi LPT įgaliojimais ir mokėjimo paslaugų teikėjų pareiga reaguoti per nustatytą laiką. 24 valandų terminas bei 1 800–3 800 eurų sankcijų intervalas apibrėžia praktinę tvarką, pagal kurią vykdomi nurodymai ir užtikrinama jų kontrolė.
Dažniausi klausimai apie lošimų reguliavimą
Atsakymai padeda suprasti, kokios taisyklės taikomos lošimų licencijoms, mokesčiams, reklamai ir dalyvavimo amžiui.
Kas Lietuvoje išduoda lošimų licencijas?
Azartinių lošimų organizavimo licencijas Lietuvoje išduoda Lošimų priežiūros tarnyba (LPT), o nuotolinei veiklai papildomai būtinas LPT leidimas svetainei. Licencija suteikia teisę organizuoti joje nurodytą azartinių lošimų veiklą, tačiau vien užsienio valstybės išduotos licencijos Lietuvoje nepakanka. Užsienyje teisėtai veikiantis operatorius negali remtis vien tos šalies leidimu ir laikyti, kad jo interneto svetainė dėl to turi teisę teikti paslaugas Lietuvoje. Vertinant teisėtumą svarbu atskirti organizatoriaus licenciją nuo nuotolinei svetainei reikalingo LPT leidimo.
Kokie mokesčiai taikomi lošimų organizatoriams?
Nuo 2025 m. sausio 1 d. azartinių lošimų organizatoriams taikomas 22 proc. mokestis nuo bendrųjų lošimų pajamų; iki šios datos tarifas buvo 20 proc. Bendrosios lošimų pajamos – tai lošėjų statymų suma, atėmus jiems išmokėtus laimėjimus. Loterijų organizatoriams taikomas atskiras 18 proc. mokestis, skaičiuojamas nuo parduotų loterijos bilietų nominaliosios vertės. Šie tarifai turi skirtingas apmokestinimo bazes, todėl loterijų bilietų nominalo negalima tapatinti su azartinių lošimų bendrosiomis pajamomis.
Ar Lietuvoje galima reklamuoti lošimus?
Lošimų reklamai Lietuvoje taikomi apribojimai, kurių įgyvendinimas vyksta etapais. 2021 m. uždraustos lošėjams skirtos paskatos, o nuo 2025 m. liepos 1 d. pradėtas pirmasis reklamos apribojimų etapas. Visiškas lošimų reklamos draudimas numatytas nuo 2028 m. Šios datos žymi skirtingus reguliavimo etapus: paskatų draudimas įsigaliojo anksčiau, o reklamos ribojimai įgyvendinami pagal vėlesnį grafiką. Todėl reklamos vertinimas priklauso nuo taikomo etapo ir galiojančių teisės normų.
Kuo skiriasi azartiniai lošimai ir loterijos?
Azartinius lošimus ir loterijas reglamentuoja skirtingi įstatymai: azartiniams lošimams taikomas Azartinių lošimų įstatymas, o loterijoms – Loterijų įstatymas. Skiriasi ir teisėtas dalyvavimo amžius: azartiniuose lošimuose dalyvauti galima nuo 21 metų, loterijose – nuo 18 metų. Šios ribos reiškia, kad organizatoriai turi atsižvelgti į konkrečią veiklos rūšį, o dalyviai – atitikti jai nustatytą amžių. Abiem atvejais svarbu laikytis atsakingo lošimo principo ir dalyvauti tik sulaukus teisėto amžiaus.