Nuo 1990 m. iki 2001 m.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, lošimų teisinis pagrindas formavosi atskirais sprendimais, o ne vienu išsamiu įstatymu. Pirmieji pokyčiai daugiausia buvo susiję su loterijų organizavimu ir jų veiklos sąlygomis. 1990–1997 m. sprendimai nustatė teises, nuosavybės ribas ir pelno paskirstymo kryptis. Tuo pat metu kitoms azartinių lošimų rūšims trūko vientisos teisinės sistemos. Šis laikotarpis padeda suprasti, kodėl iki 2001 m. lošimų reguliavimas Lietuvoje išliko fragmentiškas.
Pirmosios loterijos
Pirmosios nepriklausomybės laikotarpio loterijų iniciatyvos kūrėsi dar nesant bendros azartinių lošimų sistemos. 1990 m. atsirado teisė rengti momentinę loteriją, o vėliau organizavimui pradėta kurti atskira įmonės struktūra. Šie žingsniai žymėjo pradžią, kai loterijų veikla buvo įteisinama konkrečiais sprendimais, o ne bendru visų lošimų reglamentavimu.
Per kitus metus loterijų veiklos sąlygos ir nuosavybės struktūra keitėsi. 1994 m. suteikta dešimties metų teisė buvo svarbus pagrindas rinkos veiklai, o vėlesni sprendimai apibrėžė užsienio kapitalo dalyvavimą ir akcijų pasiskirstymą. Pagrindiniai etapai pateikti chronologijoje.
Chronologija
Loterijų raida 1990–1997 m. vyko keliais konkrečiais sprendimais, apėmusiais teisę organizuoti žaidimus, įmonės steigimą ir nuosavybės sąlygas.
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1990 m. | Suteikta teisė rengti pirmąją momentinę loteriją. |
| 1992 m. gruodis | Įsteigta loterijų veiklai skirta įmonė. |
| 1994 m. | Suteikta dešimties metų teisė organizuoti loterijas. |
| 1995 m. birželis | Nustatytas draudimas loterijų veikloje naudoti užsienio kapitalą. |
| 1997 m. birželis | Pasikeitus nuosavybės struktūrai, nurodyta 51,3 proc. akcijų dalis. |
Šie įvykiai rodo, kad loterijų rinka plėtota etapais, o jos teisinės ir nuosavybės sąlygos nustatytos atskirai.
Reguliavimo spraga po nepriklausomybės
Iki 2001 m. lošimų reglamentavimas buvo silpnas ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių teisėkūros ir administravimo spragų:
- Dešimtajame dešimtmetyje teisinis pagrindas formavosi atskirais sprendimais, todėl nebuvo vieno išsamaus įstatymo, apimančio skirtingas azartinių lošimų rūšis.
- Ankstyvosios nuostatos daugiausia sprendė loterijų organizavimo klausimus, o kazino ir kitų lošimų veiklai nebuvo nustatyta tokia pat vientisa tvarka.
- Skirtingais sprendimais apibrėžtos teisės ir sąlygos kūrė nevienodą reguliavimą: vienai veiklos sričiai taikyta konkreti taisyklė nebūtinai apėmė kitas lošimų formas.
- Po nepriklausomybės reikėjo kurti naujas valstybės institucijas ir teisės normas, todėl lošimų priežiūros sistema formavosi palaipsniui, o ne veikė kaip centralizuotas modelis.
Dėl šių priežasčių iki 2001 m. Lietuvos lošimų rinka neturėjo vienodų taisyklių visoms veiklos rūšims. Teisinis aiškumas didėjo tik priimant atskirus sprendimus, todėl šį laikotarpį tiksliausia apibūdinti kaip fragmentiško reguliavimo etapą.
Apsaugota loterijų rinka 1994–1997 m.
1994 m. suteikta dešimties metų teisė organizuoti loterijas reiškė ilgalaikį veiklos pagrindą vienam rinkos organizavimo modeliui. Tokia trukmė suteikė galimybę planuoti loterijų leidybą ir pajamas, tačiau kartu ribojo galimybę rinkoje greitai atsirasti lygiaverčiams organizatoriams. Loterijų veikla buvo plėtojama pagal konkrečiai suteiktas teises, o ne pagal bendrą visiems azartiniams lošimams taikomą įstatymą.
Su šia tvarka siejamas ir pelno paskirstymas: 70 proc. pelno buvo skiriama Lietuvos olimpiniam fondui ir Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Taip loterijų pajamos buvo susietos su sporto organizacijų finansavimu. Šis paskirstymo principas apibrėžė ne tik komercinę veiklą, bet ir dalį jos gaunamos naudos gavėjų.
1995 m. birželį uždraustas užsienio kapitalas loterijų veikloje, todėl rinkos nuosavybė turėjo likti nacionalinė. 1997 m. birželį pasikeitė įmonės struktūra ir buvo nurodyta 51,3 proc. akcijų dalis. Šie sprendimai kartu kūrė apsaugotą loterijų rinką: ilgalaikė teisė nustatė veiklos pagrindą, kapitalo apribojimas ribojo užsienio dalyvavimą, o nuosavybės pokytis keitė vietos dalyvių santykį.
2001–2011: įstatymas, komisija ir kazino
2001–2011 m. Lietuvos lošimų rinkai svarbiausi buvo teisinio pagrindo sukūrimas ir pirmųjų priežiūros institucijų veikla. 2001 m. priimtas Azartinių lošimų įstatymas nustatė, kokiomis sąlygomis įmonės gali organizuoti lošimus ir kaip jų veikla prižiūrima. Vėliau automatai buvo suskirstyti į A ir B kategorijas, o tai apibrėžė skirtingas lošimų vietų ir laimėjimų taisykles. Šiuo laikotarpiu kazino pajamos tapo reikšminga Lietuvos lošimų pramonės dalimi, tačiau rinkos rodikliai keitėsi.
Azartinių lošimų įstatymas
2001 m. gegužės 17 d. priimtas Azartinių lošimų įstatymas, įsigaliojęs tų pačių metų liepos 1 d., pirmą kartą nustatė bendrą azartinių lošimų organizavimo tvarką nepriklausomoje Lietuvoje. Jis apibrėžė teisėtas lošimų rūšis, organizatoriams keliamus reikalavimus ir valstybės institucijų funkcijas. Įstatymas sukūrė licencijavimo bei priežiūros mechanizmą: lošimų organizavimas tapo siejamas su nustatyta leidimų tvarka, o įmonių veikla – su privalomu teisės aktų laikymusi ir valstybės kontrole.
Licencijavimo sistema leido vertinti, ar lošimų organizatorius atitinka įstatyme įtvirtintas sąlygas, o priežiūros institucijai suteikė pagrindą tikrinti veiklos teisėtumą. Reglamentuoti buvo ne vien organizatoriai, bet ir lošimų vykdymo vietos bei naudojama įranga. Tokiu būdu lošimai Lietuvoje iš veiklos, kuriai trūko vientisos specialios tvarkos, perėjo į valstybės nustatytą reguliavimo sistemą.
Šis teisinis pagrindas buvo svarbus ir verslo plėtrai: įmonės galėjo teikti prašymus veikti pagal vienodas taisykles, o institucijos – taikyti bendrą priežiūros tvarką. Įstatymas taip pat padėjo atskirti lošimų organizavimą nuo kitų pramogų paslaugų, nes veiklai reikėjo atitinkamo teisinio pagrindo. Jo įsigaliojimas žymėjo Kazino teisinės raidos Lietuvoje pradžią, o vėlesni pakeitimai leido tikslinti atskirų lošimų rūšių sąlygas.
Chronologija
Pagrindiniai 2001 m. teisinės sistemos pradžios įvykiai susiję su įstatymo priėmimu, jo įsigaliojimu ir priežiūros institucijos darbo pradžia.
| Data | Įvykis | Reikšmė |
|---|---|---|
| 2001-05-17 | Priimtas Azartinių lošimų įstatymas | Nustatytas lošimų organizavimo ir priežiūros teisinis pagrindas |
| 2001-07-01 | Įstatymas įsigaliojo | Pradėta taikyti įstatyme nustatyta licencijavimo ir kontrolės tvarka |
| 2001-07-01 | Pradėjo veikti Valstybinė lošimų priežiūros komisija | Pradėta specializuota lošimų sektoriaus priežiūra |
Šios datos žymi reguliavimo sistemos įvedimą ir institucinio darbo pradžią, o ne visų vėliau atsiradusių lošimų rūšių įteisinimą.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija
Valstybinė lošimų priežiūros komisija pradėjo veikti 2001 m. liepos 1 d., tą pačią dieną, kai įsigaliojo Azartinių lošimų įstatymas. Tai buvo specializuota institucija, kurios veikla susieta su lošimų organizatorių licencijavimu ir sektoriaus priežiūra. Komisijos atsiradimas suteikė naujai teisinei tvarkai nuolatinę instituciją, galinčią nagrinėti įmonių prašymus ir prižiūrėti, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų.
Komisiją sudarė šeši nariai. Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas skyrė po du narius, o kiekvieno nario kadencija truko penkerius metus. Toks skyrimo modelis paskirstė atsakomybę tarp trijų valstybės institucijų ir nustatė aiškią komisijos sudėties sudarymo tvarką. Komisija veikė kolegialiai, todėl sprendimai dėl sektoriaus priežiūros nebuvo patikėti vienam pareigūnui.
Licencijavimo pradžioje prašymus pateikė keturios įmonės, o licencijas gavo dvi. Šis santykis parodė, kad pats ketinimas pradėti lošimų veiklą dar nereiškė automatinio leidimo: prašymai buvo vertinami pagal įstatymo reikalavimus. Komisijos veikla tapo vienu iš praktinių būdų įgyvendinti įstatyme numatytą licencijavimo ir priežiūros mechanizmą, taip pat padėjo formuoti pirmąją organizuoto kazino sektoriaus dalį. Jos darbas kūrė administracinę praktiką, pagal kurią naujos lošimų bendrovės turėjo kreiptis dėl veiklos teisėtumo įvertinimo.
A ir B kategorijų automatai 2002 m.
2002 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo A ir B kategorijų lošimo automatų skirstymas. A kategorijos automatai buvo siejami su neriboto dydžio laimėjimais ir kazino aplinka. B kategorijos automatuose laimėjimai buvo ribojami, o tokie įrenginiai galėjo veikti lošimų salonuose. Kategorija tapo teisiškai svarbiu kriterijumi, pagal kurį buvo apibrėžiama, kokio tipo automatas naudojamas ir kokioje lošimų vietoje jis gali būti eksploatuojamas.
Šis atskyrimas sukūrė dvi skirtingas automatų veiklos kryptis. Kazino buvo skirti A kategorijos įrenginiams, kurių laimėjimų dydis nebuvo ribojamas taip, kaip B kategorijos automatuose. Salonų veikla buvo paremta B kategorija ir jos ribotų laimėjimų principu. Taip reguliavimas nustatė ne vien techninį pavadinimą, bet ir aiškesnę ribą tarp skirtingų lošimų vietų modelių.
Rinkai tai reiškė, kad operatoriai turėjo pritaikyti automatų pasirinkimą prie veiklos vietos kategorijos, o priežiūros institucijai atsirado aiškesnis pagrindas tikrinti, ar įranga naudojama teisėtai. Skirstymas taip pat sudarė sąlygas lošimų salonams plėstis kaip atskiram segmentui greta kazino. Lietuvos lošimų reguliavimas tapo detalesnis: greta bendros licencijos ir organizatoriaus kontrolės buvo nustatytos konkrečios taisyklės pagal automatų kategoriją.
Kazino rinka 2004–2010 m.
2004–2005 m. kazino išliko viena reikšmingų Lietuvos lošimų rinkos pajamų dalių. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2004 ir 2005 m. veiklos ataskaitose pateikiami lošimų sektoriaus pajamų duomenys rodo, kad kazino teko maždaug 40 proc. bendrų lošimų pajamų. Šis apytikris dydis apibūdina kazino vietą tuometėje rinkoje, kurioje kartu veikė ir automatų lošimų segmentas; pajamų dalis nėra tas pats, kas organizatorių apyvarta ar žaidėjų atliktų statymų suma.
Antroje dešimtmečio pusėje sektoriaus rodiklius veikė bendra ekonominė situacija ir lošimų paslaugų paklausos pokyčiai. 2010 m. kazino pajamos, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 17,7 proc. Šį pokytį nurodė Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2010 m. veiklos ataskaitoje. Procentinis sumažėjimas atspindi pajamų pokytį per metus, o ne kazino skaičiaus ar žaidėjų skaičiaus sumažėjimą.
2004–2010 m. duomenys leidžia matyti, kad kazino rinkos raida nebuvo vien nuosekli plėtra: po reikšmingos vietos pajamų struktūroje sektorius patyrė ir nuosmukį. Komisijos metinės ataskaitos yra svarbus šio laikotarpio šaltinis, nes jose pateikiami reguliuotojo surinkti lošimų rinkos rodikliai. Kazino populiarumas Lietuvoje tuo metu atsispindėjo pajamų statistikoje, tačiau vien pajamų dalis neatskleidžia, kiek žmonių lankėsi lošimo vietose ar kokiu dažnumu lošė.
2012–2016: tarnyba, euras ir nuotoliniai lošimai
2012–2016 m. Lietuvos lošimų reguliavimas keitėsi keliose srityse: pertvarkyta priežiūros institucija, pasirengta euro įvedimui ir nustatyta nuotolinių lošimų licencijavimo tvarka. Šie pokyčiai paveikė tiek lošimų organizatorių kasdienę veiklą, tiek valstybės galimybes prižiūrėti rinką. 2014 m. euro įvedimo pasirengimas buvo ypač apčiuopiamas B kategorijos automatų sektoriuje, kur reikėjo pakeisti ar pritaikyti mokėjimo įrangą. Nuotolinių lažybų teisinis statusas iki 2016 m. taip pat keitėsi: ankstesnę praktiką lydėjo teismų sprendimai, o nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėta taikyti licencijavimo tvarka.
Komisijos pakeitimas tarnyba 2012 m.
2011 m. rudenį Seimas priėmė sprendimą pertvarkyti azartinių lošimų priežiūros instituciją. Iki tol veikusi Valstybinė lošimų priežiūros komisija buvo pakeista Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pertvarkos nuostatos įsigaliojo 2012 m. kovo 1 d.; nuo tos dienos naujoji tarnyba pradėjo vykdyti priežiūros funkcijas.
Pokytis reiškė ne vien institucijos pavadinimo pakeitimą. Priežiūra buvo sutelkta vienoje tarnyboje, veikiančioje prie Finansų ministerijos, o jos kompetencija apėmė licencijuojamų lošimų organizatorių ir jų veiklos kontrolę. Tokia struktūra leido administracines procedūras, priežiūros sprendimus ir informacijos apie rinkos dalyvius tvarkymą organizuoti vienos institucijos viduje, užuot pasikliovus ankstesniu komisijos modeliu.
Lietuvos lošimų reguliavimui tai suteikė aiškesnį institucinį pagrindą: nuo 2012 m. kovo už sektoriaus priežiūrą buvo atsakinga konkreti prie ministerijos veikianti tarnyba. Organizatoriams tai reiškė vieną pagrindinę priežiūros instituciją, į kurią buvo kreipiamasi dėl lošimų veiklos kontrolės ir administravimo. Pertvarka savaime nepanaikino kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau centralizavo jų priežiūros įgyvendinimą.
Euras ir B kategorijos automatai
Lietuva įsivedė eurą 2015 m. sausio 1 d., todėl 2014 m. lošimų organizatoriai turėjo pasirengti atsiskaitymų valiutos pasikeitimui. Praktinis darbas buvo ypač svarbus B kategorijos automatų sektoriuje: daugiau kaip 3 000 automatų reikėjo pritaikyti darbui su eurais. Tai apėmė su monetomis susijusios įrangos patikrą ir pakeitimus, kad automatai po valiutos pakeitimo galėtų priimti arba išmokėti tinkamos vertės pinigus.
Vietose, kur žaidėjai į automatus įnešdavo grynuosius, reikėjo pasirūpinti ir monetų keitikliais: jie turėjo tinkamai apdoroti eurų monetas, o nebe lito nominalus. Operatoriams teko suplanuoti įrangos konfigūravimą, techninės priežiūros darbus ir bandymus iki euro įvedimo. Keičiant įrenginius ar jų dalis taip pat reikėjo pasirūpinti tiekimu ir technikų darbu.
Šios užduotys sukūrė vienkartinių operatyvinių kaštų: reikėjo įvertinti kiekvieno automato modelį, atlikti pakeitimus ir patikrinti, ar įranga veikia po perskaičiavimo. Didesnį automatų skaičių valdantiems rinkos dalyviams pasirengimas apėmė viso tinklo koordinavimą, o ne vien atskirų aparatų perprogramavimą. B kategorijos automatų veikla turėjo būti suderinta su nauja valiuta iki 2015 m. sausio 1 d.
Nuotolinių lošimų licencijos 2016 m.
Iki 2016 m. sausio 1 d. nuotolinių lažybų teisinis pagrindas Lietuvoje buvo ginčytinas. Kai kurie organizatoriai nuotolines lažybas vykdė remdamiesi Lošimų priežiūros tarnybos įsakymais, kuriais buvo nustatoma tokios veiklos vykdymo tvarka. Tačiau įsakymai negalėjo pakeisti įstatymo, todėl kilo klausimas, ar tuo metu galioję Azartinių lošimų įstatymo reikalavimai suteikė pakankamą pagrindą lošimus organizuoti internetu.
Vėliau teismai pripažino, kad LPT įsakymais nustatyta nuotolinių lažybų praktika neturėjo reikiamo įstatyminio pagrindo ir buvo neteisėta. Šie sprendimai parodė skirtumą tarp priežiūros institucijos leidžiamų administracinių veiksmų ir įstatymu aiškiai nustatytos teisės organizuoti lošimus. Iki naujos tvarkos pradžios rinkos dalyviams nepakako vien remtis ankstesniais tarnybos įsakymais.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioję pakeitimai įtvirtino nuotolinių lošimų licencijavimą. Nuotolinę veiklą norinčiam vykdyti organizatoriui reikėjo laikytis įstatyme nustatytų sąlygų ir gauti Lošimų priežiūros tarnybos leidimą; vien galimybė teikti lažybų paslaugas įprastu būdu nebuvo tapati leidimui organizuoti jas nuotoliniu būdu. Taip nuotoliniai lošimai tapo aiškiai apibrėžta reguliuojama veiklos rūšimi, o tarnyba įgijo formalų pagrindą vertinti prašymus ir prižiūrėti leidimus turinčius operatorius.
Šis teisinis pokytis buvo svarbus visai Lietuvos lošimų rinkai: veikla internetu iš ankstesnės ginčijamos praktikos perėjo į įstatyme numatytą licencijavimo sistemą. Nuo 2016 m. sausio 1 d. organizatoriai turėjo veikti pagal naująjį reikalavimų rinkinį, o priežiūros institucija galėjo tikrinti nuotolinės veiklos atitiktį nustatytai tvarkai.
2017–2025: apsaugos priemonių laikotarpis
2017–2025 m. Lietuvos lošimų reguliavime daugiau dėmesio skirta žaidėjų apsaugai, operatorių veiklos kontrolei ir atsakingo lošimo principams. Pokyčiai apėmė savanorišką galimybę apriboti savo dalyvavimą lošimuose, premijų draudimą ir automatų duomenų priežiūrą. Vėliau keitėsi lošimų apmokestinimas, reklamos taisyklės ir minimalus amžius. Šios priemonės formavo naują Kazino istorijos Lietuvoje etapą, kuriame reguliavimas apima tiek fizines lošimų vietas, tiek nuotolines paslaugas.
Savęs apribojimo registras 2017 m.
Savęs apribojimo registras Lietuvoje pradėjo veikti 2017 m. gegužės 1 d. Jis skirtas žmonėms, norintiems savo iniciatyva laikinai apriboti galimybę dalyvauti azartiniuose lošimuose. Prašymą pateikęs asmuo įtraukiamas į registrą, o licencijuoti lošimų organizatoriai turi patikrinti, ar klientui taikomas apribojimas, ir neleisti jam lošti. Tokia tvarka suteikia žaidėjui praktinį būdą iš anksto nustatyti ribą, kurios laikymąsi turi užtikrinti operatoriai.
Apribojimas grindžiamas savanorišku ir atsakingu sprendimu: žmogus kreipiasi pats, o registro duomenys naudojami tam, kad jo prašymas galiotų skirtingose lošimų vietose ir paslaugose. Prašyme nustatomas laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei šeši mėnesiai. Registras nepakeičia kitų atsakingo lošimo principų, pavyzdžiui, iš anksto nustatytų išlaidų ribų ir gebėjimo sustoti, tačiau pašalina galimybę lošti ten, kur veikia Lietuvos licencijuoti organizatoriai. Registro veiklą ir jo taikymo tvarką prižiūri Lošimų priežiūros tarnyba.
Chronologija
Pagrindinės datos parodo, kaip nuo savanoriško apribojimo priemonių pereita prie techninės stebėsenos ir griežtesnių rinkos taisyklių.
| Data | Pokytis | Šaltinis |
|---|---|---|
| 2017-05-01 | Pradėjo veikti savęs apribojimo registras. | Lošimų priežiūros tarnyba, 2017 m. |
| 2019 m. lapkritis | Priimtas naujas Loterijų įstatymas; B kategorijos automato mėnesinis mokestis padidintas nuo 87 iki 130 eurų. | Loterijų įstatymas ir lošimų mokesčio pakeitimai, 2019 m. |
| 2021-07-01 | Įsigaliojo lošimų premijų draudimas. | Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, 2021 m. |
| 2021-11-01 | Automatus privaloma prijungti prie centrinės stebėsenos sistemos. | Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, 2021 m. |
| 2025-01-01 | Nuotolinių lošimų mokestis padidintas nuo 20 iki 22 proc. bendrųjų lošimų pajamų; nustatytas mokėjimų nelicencijuotiems operatoriams blokavimas. | Lošimų mokesčio ir mokėjimų tvarkos pakeitimai, 2024 m. |
| 2025-07-01 | Prasidėjo pirmasis lošimų reklamos ribojimų etapas. | Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, 2024 m. |
| 2025-11-01 | Įsigaliojo 21 metų minimalus amžius azartiniams lošimams. | Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, 2024 m. |
Įstatymų pakeitimų datos žymi skirtingas reguliavimo priemones: savęs apribojimo galimybė orientuota į asmens sprendimą, o stebėsenos ir rinkos taisyklės – į operatorių pareigas bei priežiūros institucijų kontrolę.
Loterijų įstatymas ir mokesčiai 2019 m.
2019 m. lapkritį priimtas naujas Loterijų įstatymas atnaujino loterijų organizavimo ir priežiūros teisinį pagrindą. Jis apibrėžė loterijų organizatorių veiklos reikalavimus ir sustiprino taisyklių sistemą atskirai nuo azartinių lošimų reguliavimo. Loterijos ir kazino žaidimai teisiškai nėra tas pats: loterijų organizavimui taikomos specialios nuostatos, o lošimų automatams ir kazino veiklai – azartinių lošimų teisės aktai.
Tais pačiais metais pakeistas B kategorijos lošimo automatų apmokestinimas: mėnesinis fiksuotas mokestis už vieną automatą padidintas nuo 87 iki 130 eurų. Šios sumos nustatytos lošimų mokesčio teisės aktuose, o pakeitimai priimti 2019 m. (Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimai, 2019 m.). Tai buvo vienam įrenginiui taikomas mėnesinis mokestis, o ne žaidėjo statymo ar išmokėjimo procentas.
Fiksuotas mokestis siejo operatoriaus mokestinę prievolę su turimų B kategorijos automatų skaičiumi. Todėl verslui svarbu buvo ne vien automato užimtumas ar apyvarta, bet ir jo eksploatavimas per ataskaitinį mėnesį. Šis pokytis priklausė platesnei Lietuvos lošimų reguliavimo krypčiai: loterijų veiklos taisyklės buvo atnaujintos, o automatų apmokestinimas pakeistas konkrečia eurais išreikšta suma.
Premijų draudimas ir stebėsena 2021 m.
Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo lošimų premijų draudimas. Azartinių lošimų organizatoriams nebeleidžiama siūlyti premijų ar kitų paskatų, kuriomis žmogus būtų skatinamas pradėti lošti arba tęsti lošimą. Šis ribojimas pakeitė lošimų rinkodaros praktiką: pasiūlymai, susieti su papildomomis lėšomis ar kitokia nauda už dalyvavimą, nebegali būti naudojami kaip priemonė pritraukti ar išlaikyti lošėją. Teisinis pagrindas – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, priimti 2021 m.
Premijų draudimo esmė yra mažinti finansinį paskatinimą priimti sprendimą lošti. Jis taikomas organizatorių skatinimo priemonėms, o ne lošimo rezultatams ar įprastoms piniginėms išmokoms, kurias lemia žaidimo taisyklės. Tokia riba svarbi ir internetinėse paslaugose, kuriose specialūs pasiūlymai gali būti pateikiami greitai ir tiesiogiai konkrečiam klientui. Operatoriai privalo savo reklamą bei klientams teikiamą informaciją suderinti su įstatyme nustatytu draudimu.
Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. lošimo automatus privaloma prijungti prie centrinės stebėsenos sistemos. Prijungimas leidžia priežiūros institucijai centralizuotai gauti automatų veiklos duomenis ir tikrinti, ar įrenginiai naudojami pagal nustatytus reikalavimus. Priešingai nei vien dokumentų patikra, techninė duomenų perdavimo sistema suteikia galimybę stebėti informaciją apie automatų veiklą ir palyginti ją su organizatorių teikiamais apskaitos duomenimis.
Privalomas prijungimas sustiprino Lietuvos lošimų rinkos priežiūros techninę dalį. Jis nepašalina poreikio tikrinti operatorių veiklą kitais būdais, tačiau suteikia tarnybai nuoseklesnį duomenų pagrindą. Kartu su premijų draudimu šie pakeitimai apėmė dvi skirtingas apsaugos kryptis: mažinti komercinį skatinimą lošti ir gerinti automatų veiklos kontrolę. Reikalavimai kyla iš 2021 m. Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų.
21 metų riba ir reklamos ribojimas 2025 m.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. nuotolinių lošimų mokestis padidintas nuo 20 iki 22 proc. bendrųjų lošimų pajamų, arba GGR. GGR reiškia lošimų organizatoriaus gautas sumas po žaidėjams išmokėtų laimėjimų atėmimo; tai nėra visų statymų suma. Šis tarifas taikomas nuotolinių lošimų organizatorių mokestinei bazei pagal lošimų mokesčio teisės aktų pakeitimus, priimtus 2024 m. Tą pačią dieną pradėtas taikyti mokėjimų blokavimas nelicencijuotiems nuotolinių lošimų operatoriams: mokėjimo paslaugų teikėjai turi vykdyti įstatyme nustatytas blokavimo pareigas.
Mokėjimų blokavimo paskirtis – riboti pinigų pervedimus operatoriams, neturintiems Lietuvoje reikalingos licencijos. Tai rinkos priežiūros priemonė, susijusi su teisėta paslaugų teikimo tvarka, o ne vien su reklamos vertinimu. Lietuvos lošimų reguliavimas tokiu būdu apima ne tik organizatorių licencijavimą, bet ir finansinių operacijų kontrolę, taikomą mokėjimo paslaugų teikėjams.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. pradėtas pirmasis lošimų reklamos ribojimų etapas. Pakeitimai nustato griežtesnę komercinių pranešimų tvarką ir apriboja būdus, kuriais lošimų paslaugos gali būti pristatomos visuomenei. Tai laipsniškas ribojimų įsigaliojimas, todėl konkrečių reklamos priemonių leistinumą lemia įstatymo redakcijoje nurodytos sąlygos ir išimtys, o ne vien faktas, kad pranešimas pateikiamas internete ar fizinėje erdvėje. Reklamuotojai ir organizatoriai turi vadovautis galiojančiomis įstatymo nuostatomis.
Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. nustatyta 21 metų minimalaus amžiaus riba azartiniams lošimams. Amžiaus reikalavimas yra privaloma dalyvavimo sąlyga, todėl lošimų organizatoriai turi tikrinti kliento amžių ir neįleisti jaunesnių asmenų į veiklą, kuriai taikomas šis draudimas. Ši riba yra atsakingo lošimo sistemos dalis greta savęs apribojimo priemonių, operatorių pareigos kontroliuoti prieigą ir reklamos ribojimų. Su amžiumi, mokesčiais ir reklama susiję pakeitimai įtvirtinti 2024 m. priimtais Azartinių lošimų įstatymo ir lošimų mokesčio teisės aktų pakeitimais.
Dažniausi klausimai apie lošimų istoriją
Lošimų istorijos datos padeda atskirti įstatymo priėmimą, priežiūros institucijos pokyčius ir nuotolinių lošimų licencijavimo pradžią.
Kada Lietuvoje buvo įteisinti azartiniai lošimai?
Azartiniai lošimai Lietuvoje teisiškai įteisinti 2001 m. gegužės 17 d., kai Seimas priėmė Azartinių lošimų įstatymą. Įstatymas įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Šios datos žymi perėjimą nuo neapibrėžto reguliavimo prie įstatyme nustatytų veiklos sąlygų. Teisinis įteisinimas sudarė pagrindą licencijuoti lošimų organizatorius ir nustatyti valstybės priežiūros tvarką.
Kada atsirado Lošimų priežiūros tarnyba?
Lošimų priežiūros tarnyba pradėjo veikti 2012 m. kovo 1 d. Seimas sprendimą pakeisti iki tol veikusią Valstybinę lošimų priežiūros komisiją priėmė 2011 m. rudenį, o pakeitimas įsigaliojo 2012 m. kovo 1 d. Tarnyba yra prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veikianti institucija. Jos statusas reiškia, kad lošimų priežiūra vykdoma valstybės institucijų sistemoje, o ne atskiros komisijos forma.
Nuo kada Lietuvoje leidžiami nuotoliniai lošimai?
Nuotoliniams lošimams Lietuvoje licencijavimas taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d. Nuo šios datos tokia veikla galėjo būti vykdoma turint nustatyta tvarka išduotą licenciją. Iki tol nuotoliniai lošimai vyko remiantis Lošimų priežiūros tarnybos įsakymais. Vėliau teismai šiuos įsakymus pripažino neteisėtais, todėl 2016 m. sausio 1 d. tapo aiškia licencijavimo pradžios data.