Pradžia » Lošimų reguliavimas Lietuvoje » Azartinių lošimų įstatymas

Azartinių lošimų įstatymas

Lošėjo amžius ir kas jam taikoma

Lošėjo amžiaus ribą nustato veiklos rūšį reglamentuojantys teisės aktai, todėl azartiniai lošimai ir loterijos vertinami atskirai. Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. lošimų įstatymas Lietuvoje nustato vienodą 21 metų minimumą visiems azartiniams lošimams. Iki šios datos skirtingoms lošimų rūšims buvo taikomos nevienodos ribos. Loterijoms galioja atskiras Loterijų įstatymas, kuriame nustatytas 18 metų minimumas.

Minimalus amžius 21 metai

Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. azartiniuose lošimuose gali dalyvauti tik asmenys, kuriems sukako 21 metai. Vienoda riba taikoma kazino žaidimams, lošimų automatų salonams, bingo, lažyboms, totalizatoriui ir nuotoliniams lošimams. Pakeitimą nustatė Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3080, priimtas 2024 m. lapkričio 7 d.

Iki pakeitimo amžiaus riba priklausė nuo lošimo rūšies: kazino žaidėjams buvo taikoma 21 metų riba, o lošimų salėse, bingo, lažybose ir totalizatoriuje – 18 metų. Įstatymo pakeitimu ši tvarka suvienodinta. Tokiu sprendimu siekiama apsaugoti jaunus žmones nuo ankstyvo įsitraukimo į lošimus ir skirtingų amžiaus reikalavimų, priklausiusių nuo vietos ar žaidimo rūšies, taikymo.

Azartinių lošimų amžiaus ribos iki pakeitimo ir nuo 2025 m. lapkričio 1 d.
Lošimo rūšisIki 2025 m. spalio 31 d.Nuo 2025 m. lapkričio 1 d.
Lošimų salės, bingo, lažybos ir totalizatorius18 metų21 metai
Kazino žaidimai21 metai21 metai
Visos azartinių lošimų rūšys pagal Įstatymą Nr. IX-325Riba priklausė nuo lošimo rūšies21 metai

Praktinis skirtumas paprastas: iki nurodytos datos asmens amžių reikėjo vertinti pagal konkrečią lošimo rūšį, o nuo 2025 m. lapkričio 1 d. visiems azartiniams lošimams taikoma 21 metų riba.

Kuo skiriasi loterijos

Loterijas reglamentuoja atskiras Loterijų įstatymas, o jų dalyvių minimalus amžius yra 18 metų. Todėl 21 metų riba, nustatyta azartiniams lošimams nuo 2025 m. lapkričio 1 d., savaime netaikoma loterijos bilietams. Vertinant konkrečią veiklą svarbu nustatyti, ar ji pagal teisės aktus priskiriama loterijai, ar azartiniam lošimui.

Loterijoje dalyvis įsigyja bilietą ar kitą dalyvavimo teisę ir laukia pagal loterijos taisykles vykstančio laimėjimų nustatymo. Azartinių lošimų kategorijai priskiriamos įstatyme nurodytos veiklos, pavyzdžiui, kazino žaidimai, lošimai automatais, bingo, lažybos ir totalizatorius. Abiem atvejais gali būti atsitiktinumo ir piniginio laimėjimo elementų, tačiau vien šių požymių nepakanka teisiniam veiklos tipui nustatyti.

Šis atskyrimas svarbus ne vien amžiui: skirtingi įstatymai nustato atitinkamos veiklos organizavimo ir dalyvavimo taisykles. Jei pasiūlymas vadinamas loterija, bet jo pobūdis kelia abejonių, lemiamas yra veiklos teisinis priskyrimas, o ne vien reklaminis pavadinimas ar tai, kad dalyvis gali laimėti prizą.

Kas draudžiama organizatoriams

Organizatorius privalo laikytis 21 metų ribos tiek fizinėse lošimų vietose, tiek nuotoliniuose lošimuose. Draudimas apima šias konkrečias situacijas:

  • Neįleisti jaunesnių nei 21 metų asmenų į kazino, kuriuose organizuojami azartiniai lošimai.
  • Neleisti jaunesniems nei 21 metų asmenims patekti į lošimų automatų salonus ir dalyvauti ten siūlomuose lošimuose.
  • Neįleisti asmenų, kuriems nėra sukakę 21 metų, į bingo sales ar sudaryti jiems galimybę ten lošti.
  • Neleisti jaunesniems nei 21 metų asmenims dalyvauti lažybose ir neįleisti jų į lažybų punktus.
  • Neįleisti jaunesnių nei 21 metų asmenų į totalizatoriaus punktus ir neleisti jiems dalyvauti totalizatoriuje.
  • Nesuteikti jaunesniems nei 21 metų asmenims galimybės dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose.

Praktikoje riba taikoma ne tik įėjimui į lošimų vietą: jaunesniam nei 21 metų asmeniui negali būti sudaryta galimybė lošti ir nuotoliniu būdu.

Organizatorių pareigos žaidėjų atžvilgiu

Lošimų organizatorių pareigos apima ne tik žaidimo taisyklių laikymąsi, bet ir priemones, padedančias laiku pastebėti rizikingą elgesį. Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. organizatoriai privalo naudoti atsakingo lošimo kontrolės sistemas. Nuotoliniuose lošimuose žaidėjai patys nustato pinigų ir laiko ribas, o jų istorija tampa reguliuotojo priežiūros dalimi. Šios priemonės taikomos tiek fizinėse lošimų vietose, tiek internetu. Žaidėjui svarbu žinoti, kokie ribojimai veikia ir kur kreiptis pagalbos.

Probleminio lošimo stebėsena ir 48 valandų pertrauka

Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. organizatoriai privalo eksploatuoti atsakingo lošimo kontrolės sistemas, stebėti žaidėjų elgesį ir stabdyti probleminį lošimą. Sistemos padeda vertinti žaidimo eigą, tačiau rizika nėra nustatoma pagal vieną universalų požymį ar visiems vienodą pinigų sumą.

Riziką gali rodyti kelių aplinkybių visuma: neįprastai ilgos ar dažnos sesijos, sparčiai didėjančios įmokos ir pasikartojantis intensyvus žaidimas. Tai yra signalai atidesniam vertinimui, o ne savarankiška diagnozė. Organizatorius turi reaguoti į nustatytą riziką, o žaidėjui privalo pateikti informaciją apie pagalbos galimybes ir žaidimo ribojimo būdus.

  • Stebėjimas. Kontrolės sistema analizuoja lošimo elgesio požymius, kad organizatorius galėtų pastebėti galimą rizikos didėjimą dar prieš tęsiant žaidimą.
  • Rizikos vertinimas. Vertinami elgesio pokyčiai ir jų visuma, o ne vien atskiras statymas ar iš anksto visiems nustatyta pinigų riba.
  • Informavimas. Žaidėjui pateikiama informacija, kur kreiptis pagalbos ir kaip apriboti savo lošimą, įskaitant galimybę nustatyti nuotolinio žaidimo limitus.
  • Didelės rizikos nustatymas. Kai žaidėjas įvertinamas kaip keliantis didelę riziką, organizatorius privalo nutraukti jo galimybę lošti 48 valandoms.
  • Vienodas sustabdymo taikymas. 48 valandų pertrauka taikoma tiek fizinėse lošimų vietose, tiek nuotoliniuose lošimuose, todėl kanalas nekeičia šios apsaugos trukmės.

Per sustabdymo laiką žaidėjas negali tęsti lošimo pas tą organizatorių, o jam pateikta informacija gali padėti įvertinti savo elgesį ir kreiptis pagalbos. Tokia stebėsena naudinga tuo, kad rizikos požymiai gali paskatinti veiksmus dar iki tolesnio lošimo; svarbiausia apsauga didelės rizikos atveju yra privaloma 48 valandų pertrauka.

Limitai nuotoliniuose lošimuose

Nuotolinių lošimų paskyroje žaidėjas nustato maksimalius suminius pinigų limitus ir laiką, kurį gali lošti per vieną prisijungimą. Šie apribojimai skirti iš anksto apibrėžti, kiek galima išleisti per pasirinktą laikotarpį ir kiek laiko tęsti sesiją.

  • Dienos limitas. Nustatoma didžiausia bendra suma per parą; pasiekus ribą, tame laikotarpyje nebegalima viršyti nustatyto maksimumo.
  • Savaitės limitas. Apribojama maksimali bendra suma per savaitę, kad atskirų dienų išlaidos nebūtų vertinamos atskirai nuo savaitės visumos.
  • Mėnesio limitas. Nurodoma didžiausia suma per mėnesį; šis nustatymas leidžia kontroliuoti ilgesnio laikotarpio bendras išlaidas lošimams.
  • Laiko limitas per prisijungimą. Žaidėjas pasirenka, kiek laiko gali trukti viena lošimo sesija; pasibaigus nustatytam laikui, lošimas sustabdomas.

Limitai taikomi pagal pasirinktą laikotarpį, todėl dienos riba nepakeičia savaitės ar mėnesio ribos, o sesijos trukmė yra atskiras apribojimas. Nustačius mažesnes ribas, jos padeda iš anksto kontroliuoti ir pinigus, ir laiką.

Padidinus limitą, nauja didesnė riba netaikoma iš karto. Šis atidėjimas suteikia laiko persvarstyti sprendimą ir neleidžia impulsyviai padidinti lošimui skirtos sumos ar laiko. Prieš patvirtinant pakeitimą verta patikrinti visus keturis nustatymus, nes kiekvienas jų kontroliuoja skirtingą aspektą.

Žaidėjo istorija ir reguliuotojas

Žaidėjo istorija – tai organizatoriaus tvarkomi įrašai apie konkretaus asmens lošimą. Ji leidžia susieti veiksmus su žaidėjo paskyra ar dalyvavimu lošime ir vertinti ne vien atskirą sesiją, bet ir veiklos tęstinumą. Nuo 2026 m. gegužės organizatoriai privalo pateikti kiekvieno žaidėjo istoriją Lošimų priežiūros tarnybai (LPT).

Duomenų pateikimas LPT suteikia reguliuotojui galimybę vykdyti lošimų rinkos priežiūrą ir tikrinti, kaip organizatoriai laikosi jiems nustatytų pareigų. Žaidėjo istorija taip pat padeda vertinti lošimo veiklą laike: pavienis veiksmas gali neatskleisti elgesio pokyčio, o nuoseklūs įrašai leidžia matyti jo eigą. Pareiga taikoma kiekvieno žaidėjo istorijai, todėl ji nėra siejama vien su atskirai nustatyta didelės rizikos grupe.

Ši priežiūra papildo organizatorių kontrolės sistemas: LPT gali gauti duomenis ne vien apie abstrakčius rinkos rodiklius, bet ir apie individualią lošimo istoriją. Tai sudaro galimybę tikrinti, ar pareigos įgyvendinamos praktikoje, ir stiprina vartotojų apsaugą lošimų atveju. Žaidėjui svarbu suprasti, kad istorija yra reguliavimo priemonė, o ne vien paskyros informacija, kurią organizatorius naudoja savo reikmėms.

Istorijos teikimas nereiškia, kad kiekvienas žaidėjas automatiškai laikomas turinčiu problemą. Ji registruojama priežiūros ir teisinių pareigų vykdymo tikslais, o organizatoriai privalo teikti ją LPT nuo nustatyto termino. Taip reguliuotojas gali vertinti organizatorių veiklą, o atsakingo lošimo priemonės remiasi ne tik trumpalaikiu vieno prisijungimo vaizdu, bet ir sukauptais duomenimis.

Reklama, akcijos ir baudos

Azartinių lošimų reguliavimas nustato atskiras taisykles lošimą skatinančioms akcijoms, operatorių reklamai ir už pažeidimus skiriamoms baudoms. Šios priemonės įsigaliojo skirtingu metu, todėl svarbu vertinti konkrečią datą ir reklamos ar pasiūlymo formą. Lošimų reklamos ribojimas numato pereinamąjį laikotarpį iki visiško draudimo, tačiau kai kurie skatinimo būdai jau yra uždrausti. Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. už nustatytus pažeidimus taikomos pajamų procentu apskaičiuojamos baudos, o ne vien anksčiau galioję fiksuoti dydžiai.

Premijų draudimas nuo 2021 m.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. azartinių lošimų organizatoriams draudžiama siūlyti lošėjams premijas ir kitokias paskatas, kurios skatina pradėti lošti, tęsti lošimą ar pasirinkti konkrečią lošimo paslaugą. Draudimas apima ne tik piniginę premiją, bet ir nemokamus statymus, nemokamus sukimus, dovanas, nuolaidas bei specialius renginius, jei jų paskirtis – skatinti lošimą.

Vertinant pasiūlymą svarbu atsižvelgti į jo turinį ir poveikį, o ne vien į pavadinimą. Pavyzdžiui, nemokami sukimai išlieka skatinimo priemone, net jei jie pateikiami kaip prizas ar klientui suteikiama papildoma galimybė. Taip pat draudžiamos dovanos ir nuolaidos, kai jos susiejamos su lošimu ar naudojamos kaip paskata dalyvauti lošimuose.

Akcijų draudimas ir reklamos ribojimas yra skirtingos taisyklės. Akcija suteikia konkrečią naudą ar paskatą lošti, todėl premijų, nemokamų statymų ir panašių pasiūlymų draudimas taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d. Reklama yra informacijos apie lošimus ar jų organizatorių sklaida; jai taikomi atskiri apribojimai ir pereinamojo laikotarpio nuostatos. Vadinasi, tai, kad tam tikra reklamos forma dar leidžiama, nesuteikia teisės joje siūlyti uždraustą premiją ar dovaną.

Renginio forma taip pat nepanaikina draudimo: specialus renginys, kuriuo siekiama paskatinti lošti, patenka į draudžiamų skatinimo priemonių grupę. Šios taisyklės apima skirtingas lošimų paslaugas ir yra atskirtos nuo vėliau įsigaliojusių reklamos ribojimų.

Reklamos ribojimas iki 2028 m.

Nuo 2025 m. liepos 1 d. sugriežtintos lošimų reklamos taisyklės. Operatoriai nebegali naudoti savo pavadinimų rėmimuose, o pavadinimai ir logotipai leidžiami tik ant pačių operatorių patalpų, lošimų vietose ir jų interneto svetainėse. Iki 2028 m. reklama nėra visiškai uždrausta, tačiau ją galima skleisti tik laikantis galiojančių ribojimų.

Lošimų reklamos taisyklių palyginimas
KriterijusRibojimai nuo 2025 m. liepos 1 d.Visiškas draudimas nuo 2028 m.
Reklamos statusasReklama ribojama, bet dar nėra visiškai uždrausta.Numatomas pilnas lošimų reklamos draudimas.
Operatoriaus pavadinimas rėmimeOperatoriaus pavadinimo rėmime naudoti negalima.Reklamos draudimas apims ir šią reklamos formą.
Pavadinimas ir logotipasLeidžiami tik operatoriaus patalpose, lošimų vietose ir jo paties svetainėje.Reklamos sklaida nebegalės būti grindžiama leidžiamomis reklamos išimtimis.

Lentelėje nurodytos datos žymi skirtingus reguliavimo etapus: 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo griežtesni apribojimai, o visiškas draudimas numatytas nuo 2028 m. Nurodyta teisė pateikti pavadinimą ar logotipą konkrečiose vietose nėra bendras leidimas reklamuotis kitais kanalais ar naudoti rėmimą kaip reklamos priemonę.

Praktikoje vertinama, kur informacija pateikiama ir ar tai yra operatoriaus patalpa, lošimų vieta arba jo paties interneto svetainė. Rėmimo atveju svarbu, kad operatoriaus pavadinimas nebūtų naudojamas rėmėjo tapatybei viešinti. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2028 m. taikomi reklamos apribojimai, o ne ankstesnėms taisyklėms prilygstantis visiškas draudimas; numatytas visiškas draudimas yra atskiras vėlesnis etapas.

Baudos pagal praėjusių metų pajamas

Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. už įstatyme nurodytus pažeidimus bauda apskaičiuojama kaip praėjusių metų pajamų procentas. Pagal pažeidimo kategoriją taikomas 3–5 proc. arba 2–4 proc. pajamų dydis; už pakartotinį pažeidimą numatyti atitinkamai 8–10 proc. arba 6–8 proc. dydžiai. Konkretus procentinis intervalas priklauso nuo pažeidimo rūšies, todėl visiems atvejams netaikomas vienas tarifas.

Procentinė sankcija skiriasi nuo anksčiau taikytų fiksuotų baudų: ankstesni dydžiai siekė 25 000 ir 50 000 eurų. Fiksuota suma nesikeičia priklausomai nuo įmonės pajamų, o procentinė bauda apskaičiuojama pagal praėjusių metų pajamas. Dėl šio skirtumo tokia pati pažeidimo kategorija skirtingo dydžio organizatoriams gali reikšti nevienodą piniginę sankciją.

Pakartotiniam pažeidimui nustatyti taikomas didesnis procentinis intervalas nei atitinkamam pirminiam pažeidimui. Todėl 8–10 proc. arba 6–8 proc. dydžiai nėra papildomi prie 3–5 proc. ar 2–4 proc. baudos: tai atskiri intervalai, taikomi pakartojimo atveju pagal atitinkamą pažeidimo kategoriją. Baudas už azartinių lošimų srities reikalavimų pažeidimus skiria lošimų priežiūros institucija, vadovaudamasi įstatyme nustatytais pagrindais.

Lošimų organizavimo formos įstatyme

Lošimų įstatymas Lietuvoje skirsto organizuojamus žaidimus pagal jų pobūdį ir tai, kur bei kokiu būdu jie vyksta. Įprastose lošimų vietose galima rasti kazino stalo žaidimų arba lošimo automatų salonų pasiūlą, o bingo, lažybos ir totalizatorius veikia pagal kitokius žaidimo principus. Nuotolinis būdas leidžia organizuoti kelias skirtingas lošimų rūšis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šie skirtumai svarbūs apibrėžiant konkrečią lošimo formą ir jai taikomą organizavimo tvarką.

Kazino ir lošimo automatų salonai

Kazino organizavimo pagrindą sudaro staliniai lošimai ir A kategorijos lošimo automatai. Prie stalinių žaidimų priskiriama ruletė, taip pat kortų žaidimai, pavyzdžiui, pokeris ar „blackjack“. Žaidėjai prie stalo dalyvauja pagal konkretaus žaidimo taisykles: ruletėje renkasi statymo laukus ir laukia rato baigties, o kortų žaidimuose sprendimai priklauso nuo išdalytų kortų bei nustatytos kombinacijų vertės. A kategorijos automatai yra kazino siūloma automatinių žaidimų rūšis; jų kategorija skiriasi nuo salonuose naudojamų B kategorijos automatų.

Lošimo automatų salonuose siūlomi B kategorijos automatai, o ne kazino stalo žaidimų rinkinys. B kategorijai taikomos ribotos statymo ir laimėjimo sumos, todėl šių įrenginių žaidimo sąlygos skiriasi nuo A kategorijos automatų. Žaidimas vyksta automato ekrane: įrenginys pagal savo programą pateikia rezultatą, o laimėjimas, jei jis iškrenta, nustatomas pagal žaidimo taisykles ir ekrane matomą kombinaciją. Salonas taip pat skiriasi nuo kazino tuo, kad jo pasiūla siejama su B kategorijos automatais, o ne su stalais, prie kurių žaidžiama su krupjė. Taigi pagrindinis atskyrimo kriterijus yra ne vien patalpų pavadinimas: svarbu, kokios kategorijos automatai ir kokios rūšies žaidimai ten organizuojami.

Bingo, totalizatorius ir lažybos

Bingo, totalizatorius ir lažybos priskiriami skirtingoms lošimų rūšims, kurių rezultatas priklauso nuo skirtingo įvykio ar skaičių ištraukimo. Bingo žaidime dalyvis turi kortelę su skaičiais, o žaidimo metu skelbiami atsitiktinai ištraukti skaičiai. Žaidėjas juos žymi kortelėje, o laimėjimą lemia tai, ar surenkama taisyklėse nurodyta skaičių seka arba kombinacija. Bingo esmė yra skaičių atitikimas, o ne sporto įvykio baigties prognozavimas.

Totalizatoriuje dalyviai renkasi galimą įvykio rezultatą ir už jį stato. Tradiciniame modelyje laimėjimai siejami su bendra surinktų statymų suma ir tuo, kaip statymai pasiskirstė tarp rezultatų: laimėtojų išmokos apskaičiuojamos pagal bendrą fondą ir taikomas žaidimo taisykles. Lažybose taip pat prognozuojama įvykio baigtis, tačiau dalyviui pasiūlomi koeficientai, pagal kuriuos apskaičiuojama galima išmoka, jei pasirinkimas pasitvirtina. Pavyzdžiui, galima spėti sporto rungtynių nugalėtoją ar kitą iš anksto apibrėžtą rezultatą. Skirtumas tarp šių formų yra laimėjimo apskaičiavimo būdas: totalizatoriuje jis priklauso nuo statymų fondo, o lažybose – nuo pasirinkto koeficiento ir statymo dydžio.

Nuotoliniai lošimai

Nuotoliniai lošimai vyksta dalyviui ir organizatoriui nebūnant toje pačioje fizinėje lošimų vietoje. Žaidimas pasiekiamas nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, naudojant interneto ryšį ir elektroninį įrenginį. Tai nėra viena konkreti žaidimo rūšis: nuotoliniu būdu gali būti siūlomi staliniai žaidimai, tokie kaip ruletė ar kortų žaidimai, taip pat lošimo automatai. Ekrane pateikiamas žaidimo vaizdas ir jo eiga, o rezultatą lemia atitinkamos rūšies taisyklės.

Nuotolinė pasiūla apima ir lažybas bei totalizatorių. Tokiais atvejais dalyvis elektroninėje sistemoje pasirenka įvykį ar jo rezultatą ir pateikia statymą; laimėjimas nustatomas pagal lažybų koeficientą arba totalizatoriaus fondo apskaičiavimo principą. Nuotoliniu būdu taip pat gali būti organizuojamas bingo, kai skaičiai ir žaidimo eiga pateikiami elektroninėje aplinkoje. Vadinasi, nuotolinis organizavimas apima tas pačias pagrindines lošimų rūšis kaip ir tradicinės formos, tačiau dalyvavimas vyksta ryšio priemonėmis, o ne prie kazino stalo ar automato salone.

Nuotoliniai lošimai Lietuvoje licencijuojami nuo 2016 m. sausio 1 d. Nuo šios datos šiai veiklai taikomas licencijavimo režimas, o nuotolines paslaugas teikiantys operatoriai turi veikti pagal lošimų organizavimui nustatytą teisinę tvarką. Tai svarbu atskiriant teisėtai organizuojamus internetinius lošimus nuo pasiūlymų, kurių veikla nėra pagrįsta Lietuvos licencija. Nuotolinis formatas pakeičia dalyvavimo kanalą, bet nepaverčia automato, stalo žaidimo, lažybų ar bingo viena bendra žaidimo rūšimi: jų pobūdį ir rezultatų nustatymą toliau apibrėžia konkrečios taisyklės.

Dažniausi klausimai apie Azartinių lošimų įstatymą

Šie atsakymai apžvelgia amžiaus ribą, reklamos taisykles, sankcijas ir loterijų reguliavimo skirtumus.

Nuo kokio amžiaus galima lošti pagal įstatymą?

Pagal Azartinių lošimų įstatymą lošti galima nuo 21 metų, o ši amžiaus riba taikoma nuo 2025 m. lapkričio 1 d. Jaunesni asmenys negali dalyvauti azartiniuose lošimuose, kuriems taikomas šis įstatymas. Loterijoms galioja kita riba: jose dalyvauti galima nuo 18 metų pagal Loterijų įstatymą. Tad svarbu atskirti azartinius lošimus nuo loterijų, nes jų amžiaus reikalavimai nustatyti skirtingais įstatymais.

Ar įstatymas draudžia lošimų reklamą?

Lošimų reklama šiuo metu ribojama, tačiau nėra visiškai uždrausta. Nuo 2021 m. draudžiamos lošėjams siūlomos premijos, o lošimų reklamos ribojimas taikomas atskirai nuo šio draudimo. Visišką reklamos draudimą planuojama įvesti 2028 m.; iki tol reklama leidžiama tik laikantis galiojančių apribojimų. Todėl trumpas atsakymas: įstatymas nustato griežtus reklamos ribojimus, bet visiškas draudimas dar nėra įsigaliojęs.

Kas nutinka, jei organizatorius pažeidžia įstatymą?

Įstatymo pažeidęs organizatorius gali sulaukti finansinės sankcijos. Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. baudos skaičiuojamos procentais nuo organizatoriaus praėjusių metų pajamų, o už pakartotinius pažeidimus numatytos didesnės sankcijos. Tiksli pasekmė priklauso nuo pažeidimo ir jo pasikartojimo, todėl vienodos baudos visais atvejais nėra. Praktikoje finansinė atsakomybė gali reikšmingai paveikti lošimų verslo veiklą.

Ar tas pats įstatymas taikomas loterijoms?

Ne, loterijų veiklą reglamentuoja Loterijų įstatymas, o ne Azartinių lošimų įstatymas. Loterijose dalyvauti galima nuo 18 metų, o azartiniams lošimams taikoma 21 metų riba nuo 2025 m. lapkričio 1 d. Šie teisės aktai nustato skirtingas taisykles, todėl loterijų organizatoriams ir azartinių lošimų organizatoriams taikomi nevienodi reikalavimai. Vertinant konkrečią veiklą, svarbu nustatyti, ar tai loterija, ar kitos rūšies lošimas.